Šeštadienio rytą atsikelti buvo nemažas iššūkis. Kaimo turizmo sodyboje „Pakalnė“ žmonės rinkosi ir pauliavoti (skirtingai nei mes). To pasakoje naktelė tikrai buvo sunkoka – per ploną palapinės šydą girdėjome ir klykavimų, ir dainų, ir keiksmų – tikrą garsų paletę. Šiaip ne taip išropoję iš palapinės pajutome pirmuosius praeitos dienos nuovargio atgarsius – kojų bei nugaros raumenys surakinti. Tad darome mankštelę. Šįkart papusryčiauti neskubėjome, nes reikėjo sulaukti kranto ekipažo tam, kad atiduotumėme visą nereikalingą mantą, nes antra nakvynė laukia ne palapinėje, o kaimo turizmo sodyboje. Kol valgome, sutinkame sodybos „Pakalnė“ savininką Eugenijų, kuris išgirdęs apie mūsų sužeistą žvėrelį, skubėjo mums padėti – geranoriškai davė pakaitinę baidarę. Šis gestas labai maloniai nustebino bei iškart davė puikų dienos startą. Neilgai trukus sulaukėme ir juoduliuko su Media Dia komanda, kurie priglaudė mūsų stovyklavimo amuniciją, nufilmavo mūsų pradžios plaukimą, pamojo ranka bei palinkėjo gero kelio.14331078_10154329558560708_323788628_n

Tik pradėjus plaukti pajutome lengvumą – baidarė lengva kaip pūkelis, o ir sėdėti abudu jau galėjome patogiai. Tačiau praeitos dienos nuovargis vis priminė apie save. Tačiau stengdamiesi jį ignoruoti yrėmės kilometras po kilometro – visgi prieš akis jų net 38. Asmeniškai man blogas emocijas padėjo įveikti nuostabūs aplinkos vaizdai, kurie vis keitėsi – upė tai susiaurėdavo, tai išplatėdavo it ežeras; saulės nutviekstas vingiais nusėtas upės vanduo mirguliavo akyse; statūs, korėti skardžiai vis pabrėžė gamtos didybę; nuo kalvotų, plačių slėnių vis atsivėrė įstabios spygliuočių miškų panoramos – tokiais momentais supranti, kokia Lietuva yra graži ir kiek joje daug dar nepažinta. 14331129_10154329560350708_1324020428_nKitas svarbus faktorius padėjęs nuvyti skausmą bei niūrias emocijas – geras žodis ir paskata. Ačiū Tau, Edgarai.

Taip irdamiesi per pirmuosius 20km pamatėme net 3 stovyklavietes su poilsio bei atokvėpio vietomis. Problemos su ženklinimu išliko tokios pat kaip ir praėjusią dieną, bet nudžiugino tai, kad infrastruktūros elementų pagausėjo. Trečiąją vietą pasirinkome pietums. Pavalgėme ir patys, pamaitinome ir uodus, kurių šį plaukimą buvo daugiau nei norėjosi. Tačiau gaila, jog po pietų daugiau nebeteko matyti nei vienos stovyklavietės. Taigi, antra diena – vėl 3. Laimingas skaičius, bet visgi mažoka.14302947_10154329558930708_2070807866_n

Kuo daugiau plaukėme, tuo pašnekesių mažėjo. Visgi nuovargis įsigalėjo ir atsinaujino senos traumos – nugara susirakino. Guodė tik tai, kad finišas jau netoli, o kuo greičiau plauksime, tuo greičiau pasieksime savo antros dienos kelionės tikslą. Tad sukandome dantis, per ašaras į priekį. Šįkart taip pat atplaukėme pačiu laiku, atvažiavus į kaimo turizmo sodybą „Krikšnovė“, įsikūrusią Betygalos seniūnijoje, Darbutų kaime bemat sutemo. 14302376_10154329558480708_29052881_nApmaudu buvo tai, kad vaizdas aplink sodybą buvo tiesiog pasakiškas, tačiau nebebuvo jėgų juo pasidžiaugti. Smagu, jog sodybos savininkas Romanas su dideliu entuziazmu gyrė savo krašto grožybes bei rekomendavo vietas bei objektus, kuriuos verta pamatyti viešnagės metu. Tačiau viskas ko tuo metu norėjosi buvo – pasiekti karštą dušą bei lovą. Ką neilgai trukus ir padarėme. Tai buvo laimingiausias momentas po intensyvios dienos, kuriuo abu labai džiaugėmės. Įsiraičius į patogią lovą miegaelis suėmė labai greitai. Tad sakome labanakt ir laukiame paskutiniosios šių metų ekspedicijos plaukimo dienos.

Share this article