Antrosios dienos rytą buvo sunku išsivaduoti iš sapnų karalystės beveik visiems komandos nariams. Kodėl beveik? 8val turėjome žadintuvą vyturėlį Edgarą, kuris pažadino likusias 3 miegančias pelėdas. Nepaisant to, kad į savo guolius nuėjome ganėtinai anksti, tačiau naktis visgi buvo per trumpa ir miego trūko. Oro sąlygos ryte plaukimui tiesiog puikios – saulė šildė, tačiau nekepino, dangumi plaukiojo debesėliai, kurie lietaus nepranašavo. Super!

Planuotas ankstus išplaukimas kaip ir kiekvienąkart šiek tiek nusikėlė, tad startavome 10:30. Pirmieji kilometrai nedžiugino kaip ir praeitą dieną – vaizdai į laukinę Jūrą bei turizmo infrastruktūros trupinukai. Taip nejučiom pamažu priplaukėme priešpiečių sustojimą – Pajūrio miestelį, kur buvo smagu išlipti. Miestelio centre palei Jūros upę įrengta ir prižiūrima poilsio zona gyventojams bei plaukiantiesiems. Šiek tiek užkandome ir plaukėme toliau.

14137904_10154294667480708_1526279548_nIriantis vis tolyn pastebėjome, kad gamtovaizdis keičiasi – tankius žolynus bei krumynus pamažu gožė tankesni medžių sanbūriai ar net miškeliai. Ir taip nejučiom vienus vaizdus keitė kiti, vis įstabesni ir vis labiau gniaužiantys kvapą. Taip pat pasikeitė ir pati Jūra. Kuo arčiau  Balskų užtvankos buvome, tuo upė darėsi platesnė ir srovė vis lėtėjo ir lėtėjo. Momentais atrodė, jog stovime vietoje, nors irklavome stipriai. Atsivėrė platus horizontas ir upė momentais priminė ežerą. Aplink vien saulės nutviekstas it veidrodis atrodantis vanduo ir tokiais momentais pasijunti toks mažas ir nereikšmingas prieš visagalę gamtą. Stebint aplinką su Edgaru aptarėme, kiek daug perspektyvų yra šioje upėje, pradedant vaikų stovyklomis ir baigiant tematiniais vandens turizmo maršrutais. Tačiau gaila, jog beribių gamtos klodų niekas neišnaudoja turistų pritraukimui.

Taip pasiplepsėdami bandėme ieškoti pietų vietos sustojimo. Planuose militaristinio paveldo objektas – bunkeris.IMG_0728 Bandome jo ieškoti už vieno vingio, po to už kito. Taip besiblaškydami jį tiesiog praskriejome. Gaila. O ir pietums šįkart kariniai maisto daviniai. Tai vieta būtų 10 balų. Na, bet yra kaip yra, praplaukti 33km, valgyt norisi, o išlipimų vietų prie privačių stovyklaviečių šioje atkarpoje apstu, tad stojame! Papietavę patraukėme link Balskų užtvankos iki kurios nebe tiek ir daug +-7km. Neilgai trukus – štai ir ji. Taigi, pasivaikščiojimo su baidarėmis vėlgi neišvengėme, bet jėgos čia nelygios, tad lipame lauk ir tempiam.  

Įsėdus į bolidukus kitoje užtvankos pusėje, pajutome kaip rankose atsirado jėga. Upei staiga susiaurėjus, atsirado gana stipri srovė, gana stipri lyginant su prieš tai praktiškai stovinčiu vandeniu. Tad nejučiom spaudžiam gazą ir lekiam į priekį. Akiai dar reikia priprasti prie staiga pasikeitusio vaizdo – staiga vėl grįžome prie miškelių ir krūmokšnių. Taip palengva iriamės toliau, vis labiau vakarėja. Likus ~3km iki finišo pavieniai debesėliai prakiuro ir pradėjo lyti. Kažkodėl šis momentas labai nudžiugino, lietus buvo nestiprus ir vis dar vasariškai šiltas. Galvoje sukos tik viena mintis: „Lyja tegul lyja“.

14193598_10154294666495708_354586660_nIšlindus paskutiniams saulės spinduliams, juos įamžiname ir stebime kaip per 5 sekundes po nuotraukų padarymo saulė pasislėpė už debesų. Tada toptelėjo kita smagi mintis: „Saulutė merkias, leidžias už kalnų ir teletabiams jau vėlu“. Ir taip 4 mūsų teletabiai priplaukė savo finišo tašką – Pagramančio regioninio parko lankytojų centrą ~20:30, įveikus 50km, kur laukė didžiausias dienos iššūkis – užtempti baidares skardžiu krantu bei mediniais laiptais ant stataus kalno. Buvo sunkus reikalas, bent jau iš šono taip atrodė. 14193880_10154294666340708_454868217_nBet kalnas įveiktas, o nuo jo atsivėrė nuostabi panorama – Jūros ir Akmenos susikirtimas ir begalybė žalumos. Viskas atrodo tobula, bet.. Juk negali viskas būti tobula.. Kol įsirenginėjome stovyklavietę su Dainiumi išmokome naujo šokio žingsnelių. Deja šokome ne mudu, nors aplinkui buvo daug norinčių mūsų dėmesio – uodai. Na, bet visa laimė, kad visą vakarą jiems nebuvome įdomūs. Pasistačius palapines spėjo visai sutemti, tai vakarienė buvo romantiška prie prožektorių šviesos. Pavakarienevę dar leidome sau šiek tiek pavakaroti, juk naktis tokia graži, visą nuovargį atpirko praeitą naktį nematytas žvaigždėtas dangus – kažkas neįsivaizduojamai gražaus bei magiško. Po tokių vaizdų miegas buvo tikrai labai saldus.

Share this article