Vienas plaukimas Minijos upe jau įgyvendintas, tad nieko nelaukiame ir stveriame nagrinėti kitą maršrutą – Jūros upę. Ši upė kiek trumpesnė nei praėjusioji, siekia 177km, tačiau savo vingiuose slepia ne ką mažiau paslapčių. Plaukti žadame apie 146km, pirmąją dieną įveikiant atkarpą nuo Žadvainių iki Pajūrio, antrąją – nuo Pajūrio iki Tauragės ir trečiąją dieną iki pergalės plauksime nuo pastarosios stotelės iki Nemuno upės intako.

Tad šiandien ir pabandėme surasti tuos pagrindinius atspirties taškus, leidžiančius mintimis jau persikelti į laukiančią smagią kelionę. O šiandienos kelionė prasidėjo ties Žadvainių gyvenviete, kur apžiūrėjome savo startinę poziciją. Na viskas kaip ir neblogai – priėjimą prie vandens turime, vandens lygis nėra labai didelis, automobiliui vietos taip pat yra.

Keliaujame toliau, apžiūrime tiltus, nuo kurių matosi mūsų tyvuliuojantis grožis.13819714_10154192187685708_101279296_n Kita stotelė – Pajūris, nakvynės vietos paieškos. Čia aplanko sėkmė – turime keletą variantų – privati sodyba, Europos Sąjungos lėšomis įrengta poilsio zona pačiame miestelio centre bei baidarių centro zona. Smagu, jog tiek pasirinkimo galimybių yra susitelkę ties viena reikiama vieta.

Pasidžiaugiame ir keliaujame toliau. Priešais mūsų akis – didinga Balskų užtvanka. 13823496_10154192187710708_956774856_nĮvertiname vaizdą – kaip ir gražu, kaip ir baisu susitaikyti su tuo, kad sunkiai reikės nešti baidares, norint įveikti užtvanką. Taigi, pasivaikščiojimo su baidarėmis vėl neišvengsime.. Na jėgos šiuo atveju nelygios, tenka susitaikyti ir važiuoti toliau.

Atvykstame į Pagramančio regioninio parko lankytojų centrą, kuriame mus maloniai pasitiko centro administratorė Rita Kromplackienė. Pasiteiraujame kur projekto „Baidarė upėje“ komanda po antrosios dienos plaukimo galėtų įsirengti stovyklavietę. Moteris patikina, jog artimiausia vieta yra už 6km, tačiau maloniai kviečia apsistoti savo lankytojų centro valdose. Taigi, antros dienos nakvynės vietą turime! Tad atgal į mašiniuką ir riedame toliau!

Mintis šoktelėjo viena – na, jei jau esame netoli Tauragės, reikia aplankyti turizmo informacijos centrą – sužinoti kažką naujo, pasikonsultuoti dėl plaukiamos upės maršruto. Bandant atidaryti įstaigos duris, žvilgsnis nukrypo ties darbo laiku – dirba iki 17val. Tikriname laikrodį – 16:45 – puiku, atėjome pačiu laiku. Tačiau durys taip ir neprasivėrė. Beviltiškai bandėme žiūrėti pro stiklines duris, bet deja darbuotojų pėdos buvo jau seniai ataušusios. Apmaudu. Bandome bent pasirinkti prie TIC’o paliktų informacinių lankstinukų.. ir prisirinkome jų gana nemažai. „Bent šioks toks laimikis“ – eidama pasvarstau aš, atsisėdu į mašiną ir pradedu skaityti. Kaip tikra kaunietė pirmiausia pasirenku apžvelgti Kauno įžimybes bei vandens trasų naujienas, tačiau turimos žinios apie savą miestą nesutampa su lankstinuko medžiaga, tad pradedu versti kitų miestų infomaciją. Ir vėl aplanko nusivylimas.. Lankstinukų „galiojimo laikas pasibaigęs“. Jie ne tik menkai susieti su Tauragės miestu, bet ir jų atnaujinimas buvo vykdytas turbūt 10 metų atgal. Na ką, ši įstaiga tikrai įtraukta į mano „juodąjį sąrašą“ ir čia nerekomenduočiau ateiti paklydusiems turistams.

Diena buvo įvairi, tuo ir pasidžiaugsiu. Smagu pradėti naujuosius tiriamuosius darbus prieš antrąjį didijį startą.

Share this article