Merkys (brus. Мерычанка) – dešinysis Nemuno intakas, didžiausia pietryčių Lietuvos upė. Upės visas ilgis – 203 km, iš jų Lietuvoje – 185,2 km; teka ŠalčininkųVarėnos rajonų savivaldybių teritorijomis ir Baltarusijos (Ašmenos rajono) teritorija. Didžioji dalis (virš 95%) Merkio aukštupio vandens Žagrinėje nukreipta į Vokę, tad logiška būtų – Merkio ištakos yra prie Žagarinės užtvankos. Šiuo atveju upės ilgis yra 119 km.

Merkio baseinas užima 4415,7 km², iš jų Lietuvoje – 3781 km². Baseinas smėlingas, miškingas, pelkėtas. Labai svarbią upės mitybos dalį sudaro versmių vanduo. Dėl to vasarą upės vanduo vėsus, o šaltuoju metų laiku – pakankamai šiltas. Šaltiniai suvienodina upės nuotėkio svyravimus.

Vidutinis Merkio nuolydis 67 cm/km, o debitas – 33,4 m³/s. Žemupyje nuolydis dar didesnis už vidutinį, rėvose upė teka beveik 2 m/s greičiu. Būdingas slėnio plotis 0,4–0,6 km. Krantų aukštis aukštupyje 0,2–0,6 m, toliau – 1–2 m. Upės vaga smarkiai vingiuoja, tačiau 15 km ruožas tarp Žagarinės ir Dargužių sureguliuotas. Iki Šalčios žiočių vagos plotis yra 12–20 m, toliau – 25–45 m. Likus 3 km iki žiočių jaučiama Nemuno vandens patvanka.

Upė gausiai maitinama požeminiais vandenimis, kurie sudaro daugiau nei pusę metų nuotėkio, todėl vanduo vasarą šaltesnis negu daugumos kitų Lietuvos upių. Ties Puvočiais pavasarį nuteka 25%, vasarą – 29%, rudenį ir žiemą – 46% metų nuotėkio. Vandens debitas Valkininkuose: vidutinis 5,25 m/s, didžiausias 91,0 m/s; Varėnoje: vidutinis 21,0 m/s, didžiausias 356 m/s; Puvočiuose: vidutinis 32,2 m/s, didžiausias 498 m/s. Vidutinis debitas žiotyse 36,2 m³/s. Vandens lygio svyravimo per metus amplitudė: aukštupyje Jašiūnuose vidutinė 1,2 m, didžiausia 1,9 m; Varėnoje vidutinė 2,5 m, didžiausia 4,6 m; žemupyje Puvočiuose vidutinė 1,4 m, didžiausia 4,1 metro.

Debitas, m³/s ties Valkininkais ties Varėna ties Puvočiais
Vidutinis 5,0 21,0 32,2
Didžiausias 91,0 356,0 498,0
Minimalus 1,8 5,4 6,76

Žemupyje metinis upės nuotėkis pasiskirsto taip: 35 % vandens nuteka pavasarį, 20 % – vasarą, 23 % – rudenį, 22 % – žiemą. Pavasarinis potvynis paprastai prasideda kovo viduryje. Aukštupyje vanduo pakyla 1,5 m, vidurupyje 4 m, žemupyje 5 m. Vasarą upė nusenka nesmarkiai. Pasitaiko smarkokų poplūdžių, kurių metu vandens lygis pakyla 1,5 – 2 m.

km Atstumai upe

110.7  dš. Lukna. Vidutinis nuolydis iki Graužupio 60 cm/km. Upė kanalizuota, teka laukais. Vagos plotis 8-15 m.
109.7  Vilniaus – Alytaus plento  tiltas.
108.5  Tiltas. Buvusi vandens reguliavimo užtvanka.
106.4  dš. Cirvija.
105.6  Tiltas.  kr. Pamerkiai.
104.0  kr. Mažasis Pirčiupis.
103.4  Tiltas.
102.1  kr. Didysis Pirčiupis.
99.9  Tiltas.  Dargužiai. Upė iki žiočių teka  miškais. Baigiasi kanalizuotas upės ruožas. Srovė lėta.
99.2  dš. Graužupis. Vidutinis nuolydis iki Šalčios 36 cm/km.
98.9  Tiltas.  Dargužiai.
98.7  kr. Raudonėlė.  Dargužiai.
98.4 Pėsčiųjų  tiltas.  Dargužiai.
97.8  Vilniaus – Alytaus plento  tiltas. Patogiausia vieta pradėti plaukimą.
92.7  dš. Čižiūnai.
91.7  Valkininkų – Varėnos kelio  tiltas.  dš. Valkininkai.  kr. Užuperkasis.
91.4 Pėsčiųjų  tiltas.  dš. Valkininkai.  kr. Užuperkasis.
90.4  dš. Geluža.  dš. Valkininkai.
90.3  Tiltukas.  dš. Valkininkai.
88.9  kr. Šalčia. Upės nuotėkis padvigubėja, upė paplatėja iki 20-25 m. Krantai iki žiočių daugumoje aukšti, apaugę pušynais. Vietomis atsiveria smėlio atodangos. Vidutinis nuolydis iki Versekos 45 cm/km.

82.9  dš.Spengla.
81.3  Tiltas.
79.5  dš. Kukiškės.
78.5  kr. Verseka.  kr. Mielupiai. Vidutinis nuolydis iki Vykščiaus upelio 26 cm/km.
73.5  kr. Pamerkiai.
72.8 Pėsčiųjų  tiltas.  Pamerkiai.
71.9 Geležinkelio  tiltas.
71.2  dš. Biekšos.
67.4 Kabantis pėsčiųjų  tiltas.  kr. Moliai.  dš. Barteliai.
65.4  kr. Duobupis (Baronas).
62.7  dš. Duobupis.  dš. Maskauka.
56.7  dš. Smalininkai.
56.1  dš. Vykščiaus upelis.  kr. Smalininkai. Vidutinis nuolydis iki Vardaunios 46 cm/km.
53.2  kr. Smalininkai.
48.6  dš. Senoji Varėna.
47.8  kr. Beržupis.  kr. Senoji Varėna.
45.8  dš. Varėnė.  dš. Senoji Varėna.
45.7   Varėnos – Alytaus plento  tiltas.  dš. Senoji Varėna. Upės plotis 25-50 m.
45.5  Tiltas.  Senoji Varėna.

39.9  dš. Salovartė. Srovė pagreitėja, vagoje pasirodo pavieniai akmenys, upėje  nesudėtingos rėvos.
39.3  kr. Derežnyčia.
37.6  dš. Vardaunia.  kr. Moliadugnis. Vidutinis nuolydis iki Ūlos 65 cm/km.
35.6  dš. Šalčia.
33.6  dš. Mildupis.
32.4   Kabantis pėsčiųjų  tiltasmiestelis Perloja. Srovė dar pagreitėja, iki Skroblaus retos, nesudėtingos rėvos.
31.2  kr. Derežna.
29.6  dš. Nedzingis (Amarnia).
27.4  dš. Milioniškė.
26.2 Kabantis pėsčiųjų  tiltas.  Milioniškė.
24.4  kr. Lavysa atiteka iš Lavyso ežero.
24.0 Didelė sala.
23.4  dš. Kaibučiai.
22.8  dš. Purpliai.
21.8  kr. Ūla. Vidutinis nuolydis iki dš. bevardžio intako (Lankininkų) 83 cm/km.
20.5 Kabantis pėsčiųjų  tiltas.  Mardasavas.
19.7  dš. M-2 atiteka iš Glyno ežero.  Mardasavas.

19.4 Kabantis pėsčiųjų  tiltas.  Mardasavas.
17.7 Didelė sala.
16.3  dš. Puvočiai.
14.6  kr. Grūda.
14.3 Kabantis pėsčiųjų  tiltas.  Puvočiai.
12.3  dš. Kasčiūnai.
11.2  kr. Skroblus. Kiek žemiau sala. Srovė nurimsta, prieš žiotis (nuo atodangos) visai lėta.
10.7  kr. Trasnikas.  dš. Kasčiūnai.
9.3 Kabantis pėsčiųjų  tiltas.  dš. Kasčiūnai.
8.9  kr. Janoniškė.  kr. Roduka.
7.9  dš. Lankininkai.
7.4  dš. bevardis intakas. Vidutinis nuolydis iki žiočių 24 cm/km.
5.4 dš. aukšta atodanga.
4.9  kr. Jablanavas.
3.2  Vilniaus – Druskininkų plento  tiltas.
2.3  kr. Jablanavas.
1.3  kr. Česukai.
0.0  Merkys įteka į Nemuną. dš. ant kalno  Merkinė.
© 2010 J.D.Endriukaitis

Informacija parengta naudojantis www.wikipedia.com, www.upese.lt ir www.maps.lt

Share this article