Straipsniai
Tęsiame straipsnių ir laidų ciklą apie „Active Trips“ šią vasarą organizuotą ekspediciją „Baidarė upėje“, vykusią Lietuvos vandens turizmo trasomis. Pirmojoje dalyje supažindinome su Minijos upe ir laukine jos gamta. Šį kartą pasakojimas apie antrąją ekspedicijos dieną Minijoje, kuri nuo pirmosios plaukimo dienos skyrėsi iš esmės.
Ekspedicijos „Baidarė upėje“ dalyviai antrosios dienos plaukimą pradėjo poilsio ir pramogų komplekse „Žemsodis“, kuris įsikūręs Mardosių kaime. Prie starto linijos gaudyti palankios upės srovės stojo trys pagrindiniai ekspedicijos dalyviai – ekspedicijos vadovas Edgaras Vaškaitis, Rekreacijos ir turizmo studijų absolventė Aida Varanauskaitė ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų seržantas Darius Auškelis.
Pasak baidarininkų, antroji plaukimo diena prasidėjo su viltimi pamatyti civilizuotesnį ir labiau turistams pritaikytą Minijos veidą, patirti naujų nuotykių, patikrinti savo fizinį bei emocinį pasirengimą. Idealiu atveju „Baidarė upėje“ entuziastų planas buvo irkluoti apie 70 kilometrų, optimaliu – 50 kilometrų.
Minijos upėje – informatyvi turistinė ženklinimo sistema
Plaukikus kartu su pirmaisiais yriais džiugino Minija – išplatėjo upės vaga.
„Pasidžiaugti tikrai buvo kuo – tik išplaukus išvydome elementus, kurių pasigedome praėjusią dieną – nuorodas krantuose, patogesnius priėjimus prie krantų, nors įrengtų stovyklaviečių visgi trūko. Gana stipri srovė nereikalavo didelių pastangų iriantis, todėl pirmas keletą valandų mėgavomės rekreaciniu plaukimu, grožėjomės gamta bei apžiūrinėjome stovyklaviečių ir poilsiaviečių vietas“, – pasakojo A.Varanauskaitė.
Gamta irkluojantiesiems negailėjo puikių vaizdų – aukšti skardžiai bei įstabūs miškai gniaužė kvapą.
Trasos įrengtos pagal reikalavimus, tačiau neprižiūrimos
Nuo antrosios dienos starto vietos per Salantų regioninį parką iki Raguviškių (Kretingos rajone) apie 55 kilometrus tęsiasi paženklinta Minijos upės vandens turizmo trasa.
„Krantuose pastatyti informatyvūs ženklai, įrengtos stovyklavietės, aprašyti žymiausi lankytini objektai“, – faktus pažymėjo E.Vaškaitis. Pasak jo, vandens turistams informacijos tikrai netrūksta: stenduose pateikiama informacija apie Minijos upės vandens turizmo trasą, pateikiamos instrukcijos, kas galima, o kas draudžiama konkrečioje išlipimo vietoje, nurodomi atstumai iki kitos įrengtos sustojimo vietos ir atstumas iki upės žiočių.
Tiesa, ši informacija ekspedicijos dalyvius kartais glumino. „Greičiausiai dėl žmogiškosios klaidos, bet kai kuriuose ženklinimo vietose buvo sumaišytas likęs atstumas iki Minijos žiočių“, – teigė ekspedicijos vadovas.
Kita būdinga problema, pasak E.Vaškaičio, yra ta, kad pagal projektus įrengtoms stovyklavietėms ar poilsiavietėms nėra skiriamas finansavimas jų priežiūrai.
„Plaukimas Minijos upe vyko liepos mėnesio viduryje, per patį vasaros sezono įkarštį, tačiau teko išvysti ne vieną įrengtą sustojimo vietą, kurioje nebuvo nupjauta žolė – tai stovyklavietei nepriimtina. Kelias tokias sustojimo vietas galite išvysti ir šioje laidoje“, – sako E.Vaškaitis.
Minija – ir nuotykių ieškotojams, ir ramiam plaukimui
Baidarių nuomotojų, kurie siūlytų savo paslaugas ir maršrutus Minijos upėje, priskaičiuojama virš dešimties. „Dominuoja maršrutai atkarpoje Stalgėnai – Gargždai. Tai yra apie 100 kilometrų Minijos upės ruožas, kuriame intensyviausiai plėtojamas vandens turizmas“, – pasakojo E.Vaškaitis.
Pasak jo, taip yra todėl, kad šiame upės ruože vasarą būna pakankamas kiekis vandens, upė vaizdinga, srauni, tačiau tuo pačiu ir nesudėtinga pradedantiesiems baidarininkams: „Upės aukštupys nuo ištakų iki Stalgėnų tinkamas nuotykių ir gamtos mylėtojams, šiuo ruožu plaukti galima tik esant pakankamam vandens kiekiui. Minija žemiau Gargždų pasižymi lėta ir ramia tėkme – šioje atkarpa kol kas baidarių nuomotojų nėra itin mėgstama.
Ši Minijos upės turistinė dalis turistiniu atžvilgiu, mano nuomone, nepelnytai primiršta. Tai, kad vandens turizmas kol kas intensyviau plėtojamas tik 50 proc. visos upės rodo, kad Minija turi potencialo. Nebūtinai reikia galvoti apie standartinį baidarių turistą, galima sukurti patrauklius turistinius maršrutus ir nišiniam segmentui“, – idėjomis dalijosi ekspedicijos vadovas.
Minijos deimantas – Dyburių kilpos
Ekspedicijos „Baidarė upėje“ dalyviai didžiausia viso plaukimo puošmena – Minijos upės deimantu – įvardijo Dyburių kilpas, kurios yra Salantų regioniniame parke, Minijos gamtiniame rezervate.
„Tai yra viena srauniausių upės vietų, kurioje upės nuolydis siekia iki 9 metrų. Ši vieta mums buvo smagiausia dienos atkarpa: staigūs upės vingiai, stipri srovė, akmenų gausa, slenksčiai paįvairino pieš tai turėtą ramų, gana monotonišką plaukimą“, – sako A.Varanauskaitė. Didžiosios Dyburių kilpos ilgis yra apie 4 kilometrus, o minimalus atstumas, kurį privalėsite nuplaukti neišlipę į krantą – beveik 8 kilometrai.
Tiesa, šiuo upės atkarpos „deimančiuku“ ekspedicijos dalyviams teko grožėtis tik iš baidarės, nes teritorija paskelbta gamtiniu rezervatu, kuriai taikomas ypatingas apsaugos statusas.
„Apie palapinių statymą, laužo kūrenimą negali būti net kalbos, nes šioje atkarpoje draudžiama bet kokia žmogaus veikla įskaitant ir išlipimą į krantą“, – pažymėjo E.Vaškaitis.
Optimistinis 70 kilometrų atstumas
Antrąją ekspedicijos dieną jos dalyviai pamatė ne tik kitokią Miniją, bet pajuto ir besikeičiančią savo nuotaiką. „Antroje dienos pusėje pradėjo ryškėti pirmieji mūsų nuovargio požymiai, kuriems įtakos turėjo tiek įveiktas nemenkas kilometrų skaičius, tiek nenuilstančios saulės vonios“, – prisiminė E.Vaškaitis.
Įprastai vienos dienos plaukimo baidarėmis nuotolis Lietuvos upėse maksimaliai siekia 20–25 kilometrus, pastaruoju metu populiarėja trumpesni, 2–4 valandų plaukimai, kurių metu įveikiamas 10–12 kilometrų atstumas. Ekspedicijos dalyvių užsibrėžtas 70 kilometrų dienos nuotolis buvo optimistinis ir neturėjo nieko bendro su rekreaciniu plaukimu.
Vienas iš „Baidarė upėje“ ekspedicijos tikslų – dalyviams stebėti savo nuovargį ir įvertinti, kada jis iš malonaus tampa nebemielu ir erzinančiu.
Antroji ekspedicijos diena Minijoje puikiausiai tiko šiam bandymui atlikti. „Nepretenduojame šiuo eksperimentu į rimtą tyrimą, tačiau pastebėjome, jog po 30 kilometrų irklavimo atsiranda monotonija, dar po 5 kilometrų dienos plaukimą mielai baigtume, o nuo 40 kilometro malonus nuovargis po truputį pradeda peraugti į erzinantį“, – sutartinai teigė ekspedicijos dalyviai.
70 kilometrų per dieną įveikti nepavyko. Įveikus 51 kilometrą, 21 val. antros dienos plaukimą ties Kartena baigė E.Vaškaitis ir A.Varanauskaitė, o trečiasis plaukikas, seržantas D.Auškelis, Raguviškius pasiekė apie 23 val., įveikęs 63 kilometrus. Iki norimo dienos tikslo D.Auškeliui nebuvo daug likę, tačiau naktiniam plaukimui ekspedicijos dalyviai šįkart nesiryžo.