Tęsiame straipsnių ir laidų ciklą apie „Active Trips“ šią vasarą organizuotą ekspediciją „Baidarė upėje“, vykusią Lietuvos vandens turizmo trasomis. Pirmojoje dalyje supažindinome su Minijos upe ir laukine jos gamta. Šį kartą pasakojimas apie antrąją ekspedicijos dieną Minijoje, kuri nuo pirmosios plaukimo dienos skyrėsi iš esmės.
Ekspedicijos „Baidarė upėje“ dalyviai antrosios dienos plaukimą pradėjo poilsio ir pramogų komplekse „Žemsodis“, kuris įsikūręs Mardosių kaime. Prie starto linijos gaudyti palankios upės srovės stojo trys pagrindiniai ekspedicijos dalyviai – ekspedicijos vadovas Edgaras Vaškaitis, Rekreacijos ir turizmo studijų absolventė Aida Varanauskaitė ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų seržantas Darius Auškelis.
Pasak baidarininkų, antroji plaukimo diena prasidėjo su viltimi pamatyti civilizuotesnį ir labiau turistams pritaikytą Minijos veidą, patirti naujų nuotykių, patikrinti savo fizinį bei emocinį pasirengimą. Idealiu atveju „Baidarė upėje“ entuziastų planas buvo irkluoti apie 70 kilometrų, optimaliu – 50 kilometrų.
Minijos upėje – informatyvi turistinė ženklinimo sistema
Gamta irkluojantiesiems negailėjo puikių vaizdų – aukšti skardžiai bei įstabūs miškai gniaužė kvapą.
Trasos įrengtos pagal reikalavimus, tačiau neprižiūrimos
Nuo antrosios dienos starto vietos per Salantų regioninį parką iki Raguviškių (Kretingos rajone) apie 55 kilometrus tęsiasi paženklinta Minijos upės vandens turizmo trasa.
„Krantuose pastatyti informatyvūs ženklai, įrengtos stovyklavietės, aprašyti žymiausi lankytini objektai“, – faktus pažymėjo E.Vaškaitis. Pasak jo, vandens turistams informacijos tikrai netrūksta: stenduose pateikiama informacija apie Minijos upės vandens turizmo trasą, pateikiamos instrukcijos, kas galima, o kas draudžiama konkrečioje išlipimo vietoje, nurodomi atstumai iki kitos įrengtos sustojimo vietos ir atstumas iki upės žiočių.
„Plaukimas Minijos upe vyko liepos mėnesio viduryje, per patį vasaros sezono įkarštį, tačiau teko išvysti ne vieną įrengtą sustojimo vietą, kurioje nebuvo nupjauta žolė – tai stovyklavietei nepriimtina. Kelias tokias sustojimo vietas galite išvysti ir šioje laidoje“, – sako E.Vaškaitis.
Minija – ir nuotykių ieškotojams, ir ramiam plaukimui
Baidarių nuomotojų, kurie siūlytų savo paslaugas ir maršrutus Minijos upėje, priskaičiuojama virš dešimties. „Dominuoja maršrutai atkarpoje Stalgėnai – Gargždai. Tai yra apie 100 kilometrų Minijos upės ruožas, kuriame intensyviausiai plėtojamas vandens turizmas“, – pasakojo E.Vaškaitis.
Ši Minijos upės turistinė dalis turistiniu atžvilgiu, mano nuomone, nepelnytai primiršta. Tai, kad vandens turizmas kol kas intensyviau plėtojamas tik 50 proc. visos upės rodo, kad Minija turi potencialo. Nebūtinai reikia galvoti apie standartinį baidarių turistą, galima sukurti patrauklius turistinius maršrutus ir nišiniam segmentui“, – idėjomis dalijosi ekspedicijos vadovas.
Minijos deimantas – Dyburių kilpos
„Apie palapinių statymą, laužo kūrenimą negali būti net kalbos, nes šioje atkarpoje draudžiama bet kokia žmogaus veikla įskaitant ir išlipimą į krantą“, – pažymėjo E.Vaškaitis.
Optimistinis 70 kilometrų atstumas
Antrąją ekspedicijos dieną jos dalyviai pamatė ne tik kitokią Miniją, bet pajuto ir besikeičiančią savo nuotaiką. „Antroje dienos pusėje pradėjo ryškėti pirmieji mūsų nuovargio požymiai, kuriems įtakos turėjo tiek įveiktas nemenkas kilometrų skaičius, tiek nenuilstančios saulės vonios“, – prisiminė E.Vaškaitis.
70 kilometrų per dieną įveikti nepavyko. Įveikus 51 kilometrą, 21 val. antros dienos plaukimą ties Kartena baigė E.Vaškaitis ir A.Varanauskaitė, o trečiasis plaukikas, seržantas D.Auškelis, Raguviškius pasiekė apie 23 val., įveikęs 63 kilometrus. Iki norimo dienos tikslo D.Auškeliui nebuvo daug likę, tačiau naktiniam plaukimui ekspedicijos dalyviai šįkart nesiryžo.